Oželis Bauželis

Trept oželis kojele,
krest žiląja barzdele,
status ragas lyg noragas,
per tvorelę – švyst!

Stebisi kopūstai, baisis
storos morkos: – Tas pabaisa,
vai surys juk mus, surys!..
Čia – močiutė girkšt duris:

– Ajajai, koks niekadėjas!
Kuo daržovės nusidėjo?
Bėk, oželi, greit iš daržo!
– Meee, – tas po krapus jau naršo.

Braukia vieną šaką, kitą.
– Tai nelaimė man nukrito
ant galvos, – plazda močiutė, –
Negali sodnely būti?!

Baimėj obelaitės gūžias,
skepetomis jos gegužio
padabintos: – Ne, ne, ne!
Tiktų – pievos tik fone, –

Stumia nuo savęs ožiuką.
O man gaila to baužiuko,
Panašus juk... į mane,
Pasaitą rišu: – Eime.

Strakaliojame prie upės,
o ten – ančių pulkas tūpęs
bangoj raibą plunksną plukdo,
žaist ožiukui – nieks netrukdo!

(A. Brydė)