Didelės jūros dugne gyveno vėžliukas vardu Žiukas. Jis buvo šaunus vėžliukas tik labai nenorėjo
mokytis skaityti. Visi draugai jau seniausiai pažinojo raideles ir kuo puikiausiai skaitė tik vienintelis Žiukas
negalėjo nė žodžio perskaityti. Tiek tėvai, tiek mokytojai stengėsi Žiuką išmokyti skaityti, bet šis nenorėjo
nors tu ką. Taip ir būtų žiukas niekada neišmokęs skaityti jei nebūtų sutikęs senelio vėžlio.
Vėžlys buvo labai labai senas ir labai blogai matė todėl prašydavo vaikų paskaityti jūrų naujienų
laikraštį. Vaikai kas dieną iš eilės balsu skaitė seneliui, o šis atsidėkodamas pasakojo įdomiausias
istorijas iš savo ilgo gyvenimo. Vieną dieną atėjo eilė skaityti Žiukui, bet kaip ir reikėjo tikėtis, šis
neįstengė perskaityti nė vienos raidelės. Visi vaikai ėmė šaipytis iš Žiuko. Vėžliukas baisiausiai susigėdo
ir raudonuodamas išskubėjo namo. Nei tą, nei kitą dieną, nei visą svaitę jis niekur nekėlė kojos iš savo
kambario. Mokėsi skaityti. Kai po savaitės Žiukas svečiuose pas senelį vėžlį nė karto nesuklydęs perskaitė
visą laikraštį, nieks nebeišdrįso iš jo šaipytis. Nuo to karto Žiukas tapo uolus mokinys ir pats geriausias
jūros dugno skaitovas.
(Rasa Banelė)
Apie mus |
Atsakomybė |
Kontaktai
© Pasakų kampelis
